- vėpūtė
- pusnis
a. n.
pūtinys, vėjapūtė (tarm.), vėpūtinis, vėpūtė (tarm.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
vėpūtė — sf. (1) K.Būg(Kv), Š, RŽ, OGL I387, DŽ, FrnW, NdŽ, LD185(Kv), vėputė (1) kng. KŽ; MitI21(Rg) 1. G120, K.Būg(Kv), P.Skar vėjarodis, vėtrungė: Aukštai stūksojo šulinio svirtis ir vėpūtė ant vieno iš stogų rš. Aplink paauksuotas vėpūtes ir bokštų… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpūtė — dkt. Aukštai̇̃ ant stógo stūksójo vėpūtė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atmarmaliuoti — intr. ateiti, atslinkti (lietaus debesiui su griaustiniu): Atmarmaliuoja vėpūtė juoda kai marė Jnš. marmaliuoti; atmarmaliuoti; išmarmaliuoti; numarmaliuoti; prasimarmaliuoti; primarmaliuoti; sumarmaliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpūta — sf. (1) K.Būg, P.Skar, FrnW, DŽ1, vėputa (1) BzF197(Prk), KŽ; J.Šliūp 1. žr. vėpūtė 2: Vėjas, aptikęs kliūtį, suka aukštyn, aukštyn pagauna su savim ir purų pagal vėputą nešamą sniegą sp. Kanopų kaukšėjimą slopino sniego vėpūtos, kurios… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpūtas — sm. (1) Š, NdŽ, FrnW, vėputas (1) 1. J.Jabl žr. vėpūtė 2: Ten vėputas, nevažiuok J. Arkliai įpuolė į vėpūtą Kl. Į vėpūtą įkasęs gal laikyti – su kailio kelnėms, su kailio pirštinėms nesušalsi Plt. Ne taip baugu virsti iš šlajų į vėputą ar pusnį… … Dictionary of the Lithuanian Language